3. přízvukové paradigma má v dat. pl. vždy přízvuk na koncovce, zatímco v ak. pl. vždy na kmeni:
Ve 3. přízvukovém paradigmatu se již přízvuk častěji přesouvá na koncovku. Je-li v pozicích přízvuku na kmeni přízvuk na předposlední slabice, intonace této slabiky je akutová. Pokud je nekoncový přízvuk na třetí slabice od konce, užívá se při akutové intonaci index a, při cirkumflexové či krátké slabice index b. Přemisťuje-li se přízvuk na další než třetí slabiku od konce, uvádí se v indexu také číslo slabiky (od konce), tedy např. 35a. Viz značení přízvukového paradigmatu.
Příklady: 3a: dobilas „jetel“, kosulys „kašel“, dilgėlė „kopřiva“; 34a: perdirbinys „přepracování“
sg.
nom. dóbilas kosulỹs dilgėl perdirbinỹs
gen. dóbilo kósulio dilgėls pérdirbinio
dat. dóbilui kósuliui dlgėlei * pérdirbiniui
ak. dóbilą kósulį dlgėlę pérdirbinį
inst. dóbilu kósuliu dlgėle perdirbiniù
lok. dobilè kosulyjè dilgelėjè perdirbinyjè
vok. dóbile kosulỹ dlgėle perdirbinỹ
pl.
nom. dobila kosula dlgėlės perdirbinia
gen. dobil kosuli dilgeli perdirbini
dat. dobiláms kosuláms dilgelms perdirbiniáms
ak. dóbilus kósulius dlgėles pérdirbinius
inst. dobilas kosulias dilgelėms perdirbinias
lok. dobiluosè kosuliuosè dilgelėsè perdirbiniuosè
vok. dobila kosula dlgėlės perdirbinia
* l akutová intonace, viz diftongické spojení s i či u
Příklady 3b: katinas „kocour“, vyturys „skřivan“, pamoka „kázání“; 34b pasiuntinỹs „posel“
sg.
nom. kãtinas vyturỹs pamokà pasiuntinỹs
gen. kãtino vỹturio pamokõs pãsiuntinio
dat. kãtinui vỹturiui pãmokai pãsiuntiniui
ak. kãtiną vỹturį pãmoką pãsiuntinį
inst. kãtinu vỹturiu pãmoka pãsiuntiniu
lok. katinè vyturyjè pamokojè pasiuntinyjè
vok. kãtine vyturỹ pãmoka pasiuntinỹ
pl.
nom. katina vyturia pãmokos pasiuntinia
gen. katin vyturi pamok pasiuntini
dat. katináms vyturiáms pamokóms pasiuntiniáms
ak. kãtinus vỹturius pãmokas pãsiuntinius
inst. katinas vyturias pamokoms pasiuntinias
lok. katinuosè vyturiuosè pamokosè pasiuntiniuosè
vok. katina vyturia pãmokos pasiuntinia